- sudėtuvė
- sudėtuvė̃ sf. (3a) 1. LL73 vieta, patalpa kam laikyti: Sudėtuvė̃ – vieta sudėjimo daiktų I. 2. sudėjimas, augumas: [Drabužis] tur būt sukirptas ir pasiūtas pagal ūgį ir kūno sudėtuvę Bs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
sudėtuvė
Look at other dictionaries:
kitelis — kìtelis (vok. Kittel) sm. (1) 1. TrpŽ kariško sukirpimo uniforminis švarkas, ppr. vasarinis: Nuėjo viduriu gatvės ilgakojis karininkas su baltu kaip sniegas kiteliu, su ilgu liemeniu rš. Ant suolo sėdėjo Zujevas ir armijos vado adjutantas –… … Dictionary of the Lithuanian Language
